Imunitetas

Temų nuorodos:

Olidetrim Omega papildas suaugusiems stipriam imunitetui, kaulams, širdžiai

Imuninė sistema

Žmogaus ir kitų gyvūnų organų ir audinių sistema, apsauganti nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitokių svetimkūnių. Tai unikali visuma sistemų ir mechanizmų, padedančių organizmui išsaugoti savo genetinį vientisumą, be jo gyvybė būtų neįmanoma. Imuninės sistemos ląstelės taip pat padeda atsikratyti užkrėstų, senų ar sergančių organizmo ląstelių, skaitant vėžines ląsteles. Jau seniai pripažinta, kad skurdžiai gyvenantys asmenys, kenčiantys nuo nepakankamos mitybos, yra labiau linkę į infekcijas ir tam tikras ligas dėl makroelementų, tokių kaip baltymai, lipidai ir angliavandeniai, trūkumo. Visai neseniai paaiškėjo, kad mikroelementai, tokie kaip vitaminai ir mineralai, taip pat vaidina svarbų vaidmenį stiprinant imuninę sistemą, siekiant apsaugoti nuo tam tikrų infekcijų, peršalimų, uždegimų ir galbūt kai kurių vėžio formų.
Olidetrim Omega imuniteto papildas suaugusiems sudėtyje turintis Vitamino D

Vitaminas D

Vitaminas D  yra vadinamas saulės vitaminu, nes 90 proc. vitamino D mes pasigaminame dėl saulės poveikio ir tik 10 proc. šio vitamino mes gauname su maistu. Šis vitaminas dėl jo unikalių savybių dažnai yra vadinamas hormonu, nes padeda atlikti daug funkcijų ir dalyvauja daugybėje organizme vykstančių procesų.

Viena svarbiausių vitamino D funkcijų yra palaikyti tinkamą kalcio ir fosforo koncentraciją organizme. Ši pusiausvyra svarbi ir ląstelėse vykstantiems procesams, kaulų bei dantų mineralizacijai, ir nervų bei raumenų funkcijai. Tai padeda apsisaugoti nuo kaulų išretėjimo, osteoporozės, rachito. Pakankamas vitamino D kiekis organizme gali sumažinti su nestabilia laikysena ir raumenų silpnumu susijusių griuvimo ir lūžių pavojų pagyvenusiems (60 metų ir vyresniems) žmonėms.

Pastaruoju metu literatūroje pasirodo vis daugiau straipsnių, kad vitaminas D yra itin svarbus organizmo imunitetui, bendram tonusui, depresijos prevencijai.

Vitamino D trūkumas padidina riziką susirgti:

  • Rachitu, osteomaliacija, osteoporoze
  • Infekcijomis, gripu, tuberkulioze, plaučių uždegimu
  • Reumatoidiniu artritu, vilkligę, miopatijomis
  • Cukriniu diabetu
  • Atopiniu dermatitu
  • Širdies kraujagyslių sistemos ligomis
  • Depresiją, lėtiniu nuovargiu
  • Katarakta

 

Vitaminas D yra ypatingas, kadangi mažina kaulų lūžių riziką, stiprina imunitetą, gerina širdies funkciją ir greitina žaizdų gijimą.

Vitamino D svarba imunitetui Vitamino D svarbą padėjo atskleisti tyrimai, kurių metu jo receptorių rasta imuninės sistemos T, B ląstelėse, monocituose. Visos šios ląstelės yra atsakingos už imuninio atsako formavimąsi tiek peršalimo ligų, virusinių ir bakterinių susirgimų, tiek autoimuninių ligų atvejais. Kai į organizmą patenka svetimkūnis imuninė sistema jį atpažįsta ir sunaikina. Šiame procese pagrindinį vaidmenį atlieka T ląstelės. Neseniai atrasta, jog T ląstelės, prieš sunaikindamos svetimkūnį, reaguoja į vitamino D kiekį ir, esant jo deficitui, atsakas į svetimkūnį sulėtėja. Tai gali lemti užkrato plitimą su kuriuo imunitetas ne visada pajėgus susidoroti.

Vitamino D nauda autoimuninių bei vėžinių susirgimų prevencijai ir gydymui

            Autoimunininiai susirgimai taip pat yra iš dalies priklausomi nuo vitamino D kiekio. Šie susirgimai ypatingi tuo, jog tikslios jų išsivystymo priežastys nėra aiškios. Autoimuninių ligų atveju žmogaus imuninė sistema pradeda naikinti organizmo ląsteles, nes jas palaiko svetimkūniais. Manoma, jog vitamino D stygius išbalansuoja T ląsteles ir todėl sutrinka jų funkcija, kas gali lemti autoimuninių susirgimų atsiradimą. Šios ligos tradicinėje medicinoje vis dar laikomos nepagydomomis. Visgi, yra mokslininkų teigiančių, jog pakankamas vitamino D kiekis gali padėti sušvelninti šių ligų simptomatiką. Panašūs įrodymai gauti ir priešvėžiniame gydyme. Daugelio rūšių navikai atsiranda todėl, jog organizmas nebe sugeba kontroliuoti besaikio ląstelių dauginimosi. Už tai taip pat atsakinga imuninė sistema. Pasirodo, jog vitaminas D skatina vėžinių ląstelių apoptozę (savęs sunaikinimą) bei stabdo angiogenezę (kraujotakos vešėjimą auglyje), todėl gali būti naudingas ne tik vėžio profilaktikai, bet ir gydymui.

Vitamino D trūkumo diagnostika

Vitamino D kiekis nustatomas tiriant 25(OH) D formą kalcidiolį

Olidetrim Omega papildas suaugusiems sudėtyje turintis Vitamino D

Holick MF et al. J Clin Endocrinol Metab 2011;96(7):1911–1930.

 Pludowski et al. Endokrynologia Polska 2013; 64 (4)

Vitamino D vartojimo rekomendacijos bendroje populiacijoje

Olidetrim Omega papildas suaugusiems sudėtyje turintis Vitamino D

Practical guidelines for the supplementation of vitamin D and the treatment of deficits in Central Europe. 

Endokrynologia Polska 2013; 64 (4)

Olidetrim Omega papildas suaugusiems sudėtyje turintis Vitamino K

Vitaminas K

Vitaminas K nėra vienalytis, įvardijama visa riebaluose tirpių vitaminų K grupė.

Geriausiai ištirti šios šeimos atstovai:

 K1 – filochinonas, sintetinamas augaluose ir sudaro 90 proc. gaunamo su maistu vitamino K paros poreikio;

K2 – menachinonai,  gaminamas žarnyno floros ir randamas gyvulinės kilmės produktuose, sudaro apie 10 proc. paros poreikio.

K3 – menadionas, gali būti toksiškas, sintetinis.

Vitaminas K2 yra naujai atrastas nepakeičiamas vitaminas.

Vitaminas K2 padeda organizmui efektyviai panaudoti kalcį.

Sukaupta daugybė klinikinių įrodymų, įrodančių jo lemiamą reikšmę kovojant su labiausiai paplitusiomis ir niokojančiomis šių dienų ligomis: osteoporoze ir širdies bei kraujagyslių ligomis. 

Vitaminų D3 ir K2 ryšys

  • Vitaminai D ir K yra riebaluose tirpūs vitaminai ir vaidina pagrindinį vaidmenį kalcio metabolizme.
  • Siekiant maksimaliai padidinti vitamino D papildų naudą, taip pat sumažinant galimą toksiškumo riziką, vitamino D3 papildus naudinga vartoti kartu su vitaminu K2.
  • Dabartiniai duomenys patvirtina nuostatą, kad bendras vitaminų D ir K papildymas gali būti veiksmingesnis nei jų vartojimas atskirai kaulų ir širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Omega 3 kurio yra Olidetrim papilduose skirtų stipriam imunitetui ir širdžiai

Omega-3 riebalų rūgštys

■ Augalinės kilmės:

ALR – a-linoleno rūgštis( ilgų grandinių, gaunama daugiausia iš augalinio maisto šaltinių – sėmenų, rapsų, sojų aliejų, žalialapių augalų, jūrų gyvūnų taukų).

■ Žuvinės kilmės:

EPR – eikozapantaeno rūgštis(labai ilgų grandinių; gaunama iš jūros gyvūnų. Pasižymi antitromboziniu ir uždegimo slopinamuoju poveikiais).

DHR – dokozahaeksaeno rūgštis (labai ilgų grandinių; gaunama iš jūros gėrybių. Ši rūgštis yra labai svarbi nervinių sinapsių membranų optimaliam funkcionavimui, pažinimo funkcijoms palaikyti).

Mūsų organizmo riebalai susideda iš ~90 proc. sočiųjų ir mononesočiųjų riebalų, o polinesočiųjų riebalų yra tik apie 10 proc.

■ Priklausomai nuo to, kur yra polinesočiojoje riebalų rūgštyje dviguba jungtis, riebalų rūgštys pavadintos omega-3, omega-6 ir omega-9.

Polinesočiųjų riebalų rūgščių dvigubas jungtis suardo peroksidacija, organizmas tokių rūgščių pasigaminti negali, todėl jas reikia gauti su maistu.

■ Mitybos specialistai teigia, kad geriausias omega riebalų vartojimo balansas yra toks:

            50 proc. omega-3,

            30 proc. omega-6,

            20 proc. omega-9 riebalų rūgščių.

  • Abi omega-3 riebalų rūgštys, EPR ir DHR, gali sumažinti trigliceridų koncentraciją 20–50 proc. Papildų, kuriuose yra šių rūgščių, vartojimas galėtų būti naudingas žmonėms, kurių trigliceridų koncentracija kraujyje yra padidėjusi.
  • DHR rūgšties kasdienis vartojimas gali pagerinti pažintines vyresnio amžiaus žmonių funkcijas. 250 mg DHR per parą padeda palaikyti normalią smegenų funkciją ir normalų regėjimą.
  • Omega-3 riebalų rūgštys yra centrinės nervų sistemos ląstelių struktūrinė dalis ir todėl būtinos smegenų vystymuisi ir normaliai jų funkcijai. DHR yra pagrindinė omega-3 riebioji rūgštis, reikalinga smegenų, nervų ir akių tinklainės vystymuisi kūdikystėje, o taip pat normaliai smegenų ir regėjimo funkcijai visą gyvenimą.
  • Maisto papildų, turinčių žuvų taukų ar omega-3 riebalų rūgščių, dozavimą lemia ne tai, kiek juose yra žuvų taukų, o tai, kiek juose yra vertingųjų omega-3 rūgščių, t. y. EPR ir DHR koncentracija.
Olidetrim – stipriam imunitetui, tvirtiems kaulams ir dantims, sveikai širdžiai ir raumenims

Vitaminas D – svarbiausias vitaminas?

Dabar ypatingas metas mėgautis žiemos malonumais – sniego iki kelių, tikras džiaugsmas vaikams, čiuožinėjantiems nuo kalniukų. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms slidi danga sukelia nemažai problemų ir dažnai baigiasi kaulų lūžiais. Senstant kaulų tankis mažėja, kaulai tampa trapūs. Po menopauzės ar jos metu vyksta hormoniniai pokyčiai, dėl kurių  prarandama iki 15% kaulų masės, todėl moterys osteoporoze serga dažniau. Kaulų tvirtumas aktualus ir mažiems vaikams, nes jų kaulai dar tik formuojasi. Visos jaunos mamos žino, kad visų pirma yra būtina užtikrinti tinkamą vitamino D dozę, nes šis vitaminas padeda pasisavinti kalcį ir fosforą. O kalcis ir fosforas yra būtini sveikai kaulų ir dantų struktūrai. Jei mes negauname pakankamai vitamino D, organizmas nepasisavina kalcio, tad jo atsargas pradeda naudoti iš kaulų. Su laiku kaulai tampa trapūs, pažeidžiami, greičiau lūžta, o vaikams išsivysto rachitas.

Mokslininkai jau išsiaiškino, kad vitaminas D yra svarbus ne tik normaliai kaulų būsenai palaikyti:

žinome šio vitamino svarbą mažinant riziką susirgti krūties, kiaušidžių, žarnyno vėžiu, ištirtas šio vitamino sumažėjimo neigiamas poveikis sergant peršalimo ligomis – kitaip sakant, tai yra vienas svarbiausių vitaminų imuninės sistemos, raumenų funkcijos, kvėpavimo takų, kraujagyslių, endokrininės, nervų sistemos darbui. Jį galima vadinti džiaugsmo vitaminu, nes padeda išvengti nuotaikų kaitos ir depresijos.

Gydytojai sako, kad vitamino D trūksta keturiems iš penkių į gydytojus besikreipiančių žmonių. Vitaminą D žmogaus organizmas gali pasigaminti arba gauti su maistu. Bėda ta, kad šis vitaminas gaminasi tik būnant saulėje, o dėl Lietuvos geografinės padėties tokia galimybė yra tik vasaros mėnesiais ir tik tuo atveju, jei pakankamai laiko leidžiate saulėje. Vitamino D atsargas galime šiek tiek padidinti vartodami riebią žuvį, ikrus, jūros gėrybes, kiaušinius, tačiau su maistu gauname tik iki 20% reikalingos dienos normos. Todėl būtina vartoti maisto papildus su vitaminu D.

Būtinas vitaminų derinimas

Neretai žmonės vitaminus vartoja neteisingai, ypač derindami skirtingus vitaminus, nes nežino, kaip veikia derinys. Pasitaiko atvejų, kai vitaminai vieni su kitais „konkuruoja“, pavyzdžiui, kalcis mažina geležies pasisavinimą, todėl vartojant abu šiuos preparatus, reikėtų daryti bent kelių valandų pertrauką.

Kai kuriais atvejais vitaminų derinys yra naudingas, vitaminai papildo vienas kitą. Pavyzdžiui, vitaminas E apsaugo A vitaminą nuo oksidacijos žarnyne ir audiniuose. Todėl šiuos abu preparatus vertėtų vartoti kartu – trūkstant vitamino E, nebus įsisavinamas ir reikiamas vitamino A kiekis.

Pastaruoju metu mokslininkai vis daugiau atlieka tyrimų, kurie parodo vitaminų tarpusavio sąveikos svarbą. Kaip minėta, vitaminas D užtikrina kalcio ir fosforo pasisavinimą žarnyne, taigi, jis tik padeda kitiems vitaminams atlikti savo funkcijas. Kita vertus, vitaminas D kaupiasi organizme, todėl galima jo perdozuoti. Vitamino D perteklius didina kalcio koncentraciją kraujyje, kuris, užuot nukeliavęs į kaulus, nusėda ant kraujagyslių sienelių, o tai gali sukelti aterosklerozę. Taip pat  padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei patirti infarktą arba insultą. Taigi, vartojant vitaminą D ir siekiant išvengti kraujagyslių kalcifikacijos, rekomenduojama kartu vartoti vitaminą K.

Pagrindinė vitamino K funkcija organizme – reguliuoti kraujo krešėjimą. Vitaminas K taip pat stabdo kraujavimą, skatina žaizdų gijimą, dalyvauja organizmo regeneracijos procesuose, didina atsparumą infekcijoms, dalyvauja cukraus kiekio kraujyje reguliavimo procesuose. Jis būtinas normaliai inkstų veiklai, be to, apsaugo kraujagysles nuo aterosklerozės, sumažindamas širdies, Alzheimerio ligų bei prostatos vėžio riziką. Vitaminas K pasižymi itin stipriu antioksidaciniu poveikiu. Be to, jis yra labai svarbus mūsų odai – palaiko natūralią odos barjerinę funkciją, todėl prisideda prie visų odos apsaugos ir gijimo procesų.

Vitaminas K turi dvi formas: K1 (filochinonai), kurio gausu žaliose lapinėse daržovėse), ir K2 (melachinonas), randamas fermentuotuose maisto produktuose. Mokslininkai nustatė, kad vitaminas K2 vaidina labai svarbų vaidmenį mūsų organizme – prisideda prie smegenų veiklos gerinimo, suteikia daugiau energijos, mažina oksidacinį stresą, gerina medžiagų apykaitą, mažina inkstų akmenų susidarymo riziką. Vis dėlto pagrindinė šio vitamino paskirtis — reguliuoti kalcio kiekį kauliniame audinyje bei arterijose. Jei organizmui trūksta vitamino K2, kalcis nėra nunešamas į kaulus, o tiesiog nusėda minkštuosiuose audiniuose ir padaro daug žalos: gresia katarakta, inkstų akmenligė, aneurizma. Nuolatinis silpnumas, padidėjęs troškulys, įvairūs pilvo skausmai, širdies aritmija, niežulys, depresija – šie simptomai gali būti susiję su vitamino K2 trūkumu. Sveikatos specialistai pastebi, kad vitaminai D ir K2 puikiai papildo vienas kitą, tad juos reikia vartoti kartu.

Tad vaistinėse galima rasti daug skirtingų preparatų su vitaminu D, praturtintų papildančiais vitaminais, pavyzdžiui, maisto papildas „OLIDETRIM® 2000 D3 + K2 OMEGA-3“ ( yra papildytas vitaminu K2 ir omega – 3 rūgštimis. Atlikti tyrimai rodo, kad vitaminas D ir vitaminas K veikia sinergiškai tam, kad pagerėtų jų teikiamas teigiamas poveikis sveikatai. Vartojant papildus, praturtintus ir vitaminu D, ir vitaminu K yra maksimaliai padidinama vitamino D nauda, nes taip skatinama efektyvesnė kalcio absorbcija ir paskirstymas. Šių vitaminų derinimas turi ir daugiau privalumų: padeda veiksmingiau stiprinti kaulus, palaiko subalansuotą nuotaiką, efektyviau sustiprina imuninę sistemą, prisideda prie  geresnės širdies sveikatos, skatina sveikų raumenų funkcijas. Na, o kokia nauda mūsų bendrai organizmo savijautai iš omega-3 rūgščių, tikėtina, daugelis jau žino. Jos padeda palaikyti normalią smegenų, širdies veiklą, kas itin svarbu, kai jaučiame žemesnį darbingumo lygį, didesnį nuovargį. Vitaminų D, K, Omega – 3 rūgščių sinerginės sąveikos rezultate palaikomas budrus ir tolerantiškas imuninis atsakas.

Primename, kad maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbu subalansuota ir įvairi mityba bei sveikas gyvenimo būdas.

Vitaminų D ir K sinergija: kodėl juos reikia vartoti kartu

Visi norime jaustis sveiki, žvalūs ir gyvybingi, nesvarbu, kiek mums bebūtų metų. Mūsų sveikata didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių – kaip mes gyvename ir ką valgome. Visgi yra vitaminų, kurių nėra paprasta gauti su maistu net esant subalansuotai mitybai, todėl jų atsargas rekomenduojama papildyti maisto papildais. Bene dažniausiai iš jų minimas vitaminas D. Mokslininkai aptiko, kad jo poveikis priklauso ne tik nuo dozės, bet ir nuo derinio su kitu vis dar plačiajai visuomenei mažai žinomu vitaminu K.

Be vitamino D kalcis nepasisavinamas

Šiuolaikinis mokslas atranda vis daugiau vitamino D naudų mūsų organizmui. Remiantis daugybe tyrimų teigiama, kad vitaminas D dalyvauja praktiškai visuose organizme vykstančiuose procesuose ir  atsakingas už daugelio organizmo funkcijų bei organų veiklą: imuninės, kaulų, endokrininės, nervų sistemos, raumenų funkcijos, kvėpavimo takų, kraujagyslių, smegenų ir pan.

Pasak JAV mokslininkų, vitaminas D moterims iki 50 proc. gali sumažinti riziką susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu. Taip pat nustatyta, kad esant pakankamam vitamino D kiekiui organizme rečiau išsivysto žarnyno vėžys, rečiau sergama infekcijomis ir peršalimo ligomis. Ir priešingai, žmonės, kuriems trūksta vitamino D, dažniau suserga kraujagyslių ligomis arba patiria širdies infarktą. Kai kurių tyrimų duomenimis, širdies infarkto rizika padidėja net iki 50 proc. Be to, vitaminas D labai naudingas mūsų psichikos sveikatai, kadangi padeda išvengti nuotaikų kaitos ir depresijos.

Bene seniausiai nustatytas jo poveikis kaulams: vitaminas D užtikrina gerą su maistu gaunamo kalcio ir fosforo, kurie būtini palaikyti sveikai kaulų ir dantų struktūrai, pasisavinimą žarnyne. Viena pagrindinių vitamino D funkcijų – palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje. Kalcis yra svarbiausia statybinė kaulų ir dantų medžiaga. Jeigu organizmas negauna pakankamai kalcio, jis pradeda naudoti jo atsargas iš kaulų. Kai ši būsena užsitęsia, kaulai tampa trapūs, pažeidžiami, gali lengviau lūžti. Taip pat gali atsirasti raumenų nuovargis, sąnarių skausmai, greičiau vystosi osteoporozė.

Taigi net valgant maistą, kuriame gausu kalcio, šis mikroelementas nebus pasisavinamas, jei organizme nebus pakankamai vitamino D.

Kodėl natūraliai vitamino D gauname per mažai

Reikia žinoti, kad vitamino D trūkumas dažniausiai nesukelia ryškių specifinių simptomų. Žmogus gali jausti lėtinį nuovargį, stresą, nerimą, sunkiau susitvarkyti su savo emocijomis, jį gali kamuoti nemiga, sulėtėja mąstymas, pablogėja koncentracija, dažniau sergama peršalimo ligomis ir pan. Visi šie simptomai gali būti susieti su daugeliu priežasčių ir sutrikimų, todėl apie vitamino D trūkumą dažniausiai nepagalvojama.

Tuo tarpu moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje apie 80–90 proc. gyventojų turi vitamino D trūkumą. Su šia problema susiduria visos šiauriau gyvenančios tautos. Beje, lietuviai – ne išimtis.

Maisto produktuose, deja, vitamino D yra mažai. Daugiausiai jo randama riebioje žuvyje, taip pat ikruose, jūros gėrybėse, kiaušinio trynyje, tačiau su maistu mes gauname vos 10–15 proc. reikiamo organizmui vitamino D. Pavyzdžiui, 1000 TV vitamino D dozei užtikrinti turėtume kasdien suvalgyti 300 g laukinės lašišos ar skumbrės arba 40 kiaušinių.

Pagrindinis vitamino D šaltinis yra saulė. Žmogaus odą veikiant saulės spinduliams užtikrinama iki 90 proc. organizmo vitamino D poreikio. Norint sukaupti pakankamą vitamino D kiekį, rekomenduojama keletą kartų per savaitę saulėje pabūti apie 15–30 min. nenaudojant apsauginių kremų. Visgi šiandien net vasaros metu retas kuris atranda daug laiko pabūti lauke, be to, didžiąją saulėtos dienos dalį paprastai praleidžiame biuruose, o dermatologai primygtinai pataria saugotis odos vėžį galinčių sukelti UV spindulių ir prieš išeinant į lauką būtinai pasitepti odą apsauginiais kremais.

Šie kremai, nepraleidžiantys UV spindulių, užkerta kelią ir vitamino D sintezei. Pagaliau saulė mūsų platumose džiugina ne visada, šio vitamino gamyba organizme silpnėja ir su amžiumi. Todėl vitamino D papildai – vieni iš nedaugelio, dėl kurių vartojimo būtinybės sutaria didžioji dauguma gydytojų.

Vitaminas K – mažai žinomas, bet labai svarbus

Kita vertus, vitaminas D kaupiasi organizme, todėl vartojant jo daugiau už rekomenduojamas dozes įmanoma jo perdozuoti. Be kitų neigiamų padarinių, vitamino D perteklius padidina kalcio koncentraciją kraujyje, kuris, užuot nukeliavęs į kaulus, atsideda ant kraujagyslių sienelių ir jas pažeidžia. Dėl to sparčiau ima vystytis aterosklerozė, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei dėl susidariusių trombų patirti infarktą arba insultą.

Norint sumažinti arterijų kalcifikacijos procesą, vitaminą D rekomenduojama vartoti kartu su vitaminu K. Mat tyrimais nustatyta, kad šie du vitaminai veikia sinergiškai: vitaminas D padeda organizmui absorbuoti kalcį, o vitaminas K gautą kalcį nukreipia į kaulus ir neleidžia jam kauptis minkštuosiuose audiniuose bei kraujagyslėse. Kitaip tariant, vitaminas D perneša kalcį iš žarnyno į kraują, o vitaminas K perneša kalcį iš kraujo į kaulus.

Taigi vitaminas K papildo vitamino D poveikį, maksimaliai padidindamas vitamino D papildų naudą, o tuo pačiu sumažindamas galimą vitamino D toksiškumo riziką žmonėms, ilgai vartojantiems didesnes jo dozes. Tokiu būdu ir stiprinami kaulai, ir apsaugoma širdies ir kraujagyslių sistema nuo žalingo kalcio poveikio. Be to, užtikrinant reikiamą vitamino K kiekį organizme, nuo kalcio kaupimosi apsaugomi raumenys, sausgyslės ir net mūsų akys: kalcio nuosėdoms kaupiantis akies lęšyje, gresia net katarakta.

Tuo tarpu kaulai, negaudami jiems reikalingo kalcio, kuris, užuot atkeliavęs į kaulus, atsideda minkštuosiuose audiniuose, pradeda retėti, tampa trapūs, mažėja jų masė. Taigi palaipsniui vystosi arba suaktyvėja jau esama osteoporozė. Ši liga – viena dažniausių pasaulyje. Manoma, kad ja serga kas trečia moteris ir kas penktas vyras. Mat su amžiumi natūraliai lėtėja medžiagų apykaita kauluose ir jie silpsta, o jeigu kaulams ima trūkti kalcio, jų nykimo procesas greitėja ir net menkiausia trauma gali baigtis sudėtingu kaulo lūžiu.

Grįžtant prie vitamino K, jis turi ir daugiau teigiamų naudų mūsų organizmui. Jis dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose ir reguliuoja ląstelių veiklą, lėtina natūralų senėjimą ir su juo susijusias problemas, padeda apsisaugoti nuo infekcijų. Vitaminas K reikalingas normaliai inkstų veiklai ir svarbus kraujagyslių elastingumui palaikyti.

Kuo ypatingos riebalų rūgštys Omega-3

Kalbant apie jaunystę ir sveiką senėjimą, neįmanoma nepaminėti polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega-3, kurios ne tik padeda palaikyti normalią širdies ir smegenų veiklą, turi teigiamą poveikį regėjimui, bet ir yra stiprus antioksidantas, galintis pašalinti laisvuosius radikalus, taigi apsaugo nuo priešlaikinio senėjimo.

Omega grupės riebalų rūgštys – vienos svarbiausių mūsų organizmo ląstelių statybinių medžiagų. Jos reikalingos viso organizmo darniai veiklai, todėl jų turi gauti pakankamai ir vaikai, ir suaugusieji. Vaikams jos reikalingos dėl to, kad padeda formuotis visoms organizmo sistemoms, darbingo amžiaus žmonėms aktualu, kad Omega-3 stiprina imunitetą, gerina smegenų veiklą, regėjimą, o pagyvenusiems žmonėms padeda mažinti kraujospūdį, gerinti kraujagyslių elastingumą.
Pats organizmas šių riebalų rūgščių negamina, todėl jų žmogus gali gauti tik su maistu. Kaip ir vitamino D, Omega-3 daugiausiai randama riebioje žuvyje, kuri nėra kasdienis mūsų maistas, taip pat sėklose, riešutuose, linų sėmenyse.

Kalbant apie polinesočiąsias riebalų rūgštis, šalia Omega-3 dažnai minima Omega-6, tačiau žmonės dažnai nežino, kad Omega-3 turėtume gauti 4 kartus daugiau nei Omega-6, o realybėje šių rūgščių santykis gali būti maždaug 1:15 Omega-3 nenaudai. Mat riebalų rūgščių Omega-6 gausu alyvuogių ir saulėgrąžų aliejuose, kurių gausiai vartojame, taip pat greitame maiste, pusfabrikačiuose, kuriais neretai užkandžiaujame neturėdami laiko pasigaminti patys. Toks neproporcingas šių rūgščių santykis yra žalingas mūsų sveikatai ir siejamas su nutukimu, depresija, hiperaktyvumu ir pan.

Subalansuoti mitybą, kad šis santykis išliktų teisingas, šiuolaikiniam žmogui gana sudėtinga. Tokiais atvejais verta pagalvoti, ar nederėtų mitybą papildyti riebalų rūgščių Omega-3 turinčiais maisto papildais.